- įžvigti
- 2 įžvìgti intr. 1. K.Būg, Š, DŽ, KŽ, Klm, Vl įdirgti: Įžvìgę spaliai į valakną, t. y. prikibę, kad linai neįsibuvę, nesimina J. Linai neįsibuvę ant klojės, dėl to įžvìgę J. Linai šįmet visai nesibruka – įžvìgę Gl. Sunku myt: tie spaliai įžvìgę, negali nieko padaryt – da gerai neatsiklojėję Jrb. ║ įkibti: Linai įžvìgę į žemę, negali išrauti, ištraukti J. Sunku grėbti, ba šienas įžvìgęs Pjv. 2. įskresti: Bliūdas labai įžvìgęs Snt. \ žvigti; įžvigti; išžvigti; prižvigti; sužvigti
Dictionary of the Lithuanian Language.